
Galerijoje „Si:said“ (Klaipėda, Daržų g. 18) 2017 metų spalio 6 dieną atidaryta Kūrėjų sąjungos paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai“. Joje pristatytos kelios labai keistos istorijos, atsiradusios per klaidą Klaipėdos mieste. Pasklidus įvairiems gandams, parodos atidarymo metu, šių istorijų tikrumą patvirtino kūrėjas Benas Šarka, fotomenininkai Remigijus Treigys, Saulius Jokužys ir Paulius Sadauskas, videomenininkas Edmundas Lukminas bei architektas Vladas Balsys. Parodos „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai“ lankytojai buvo perspėti – istorijos neišgalvotos, o ieškant atsakymų yra galimybė susipainioti. Kaip pasakojo Benas Šarka, „…labai senai, kol jokių didžėjų nebuvo, gyveno tikrieji džedajai ir drozofilos. Nežinia kodėl, staiga džedajai dingo ir liko tik drozofilos. Žmonės iš blausių prisiminimų apie tikruosius džedajus susikūrė sau plastikinius džedajus su plastikiniais šviečiančiais kardais. Štai iki ko privedė žmogiškasis teisybės ieškojimo ilgesys. O mokslininkai, kaip tikrieji materialistai, susidomėjo drozofilomis ir pradėjo tyrinėti jų smegenis, tikėdamiesi, kad drozofilų smegenyse išliko tikrieji prisiminimai apie tikruosius džedajus. Mokslininkai genetiškai modifikavo drozofilas, bet tai neatnešė tikėtino rezultato. Mutavusios drozofilos užkrėtė vaisius ir daržoves savo mutavusiais kiaušinėliais. Pirmieji užkrėstų vaisių paragavo Amerikos juodaodžiai maždaug 1969 metais. Mutavęs drozofilų genas, pakliuvęs į Amerikos juodaodžių smegenis, pakeitė jų elgesį ir jie pradėjo save vadinti didžėjais. Kiek vėliau prancūzų mokslininkui Julesui Hofmanui pavyko implantuoti prisiminimus į drozofilų smegenis. Už šį pasiekimą jam 2011 metais buvo skirta Nobelio premija. Tačiau atliktas eksperimentas neatnešė laukto rezultato. Mutavęs drozofilų genas suteikė naują galimybę drozofiloms būti gudriomis ir užblokavo jų smegenyse prisiminimus apie tikruosius džedajus. Kai gudriosios drozofilos užkrėtė savo mutavusiais kiaušinėliais vaisius ir daržoves, žmonės įgijo priklausomybę gudrumui. Tokiu būdu tarp žmonių atsirado naujas judėjimas ‒ gudrusis didžėjus. Vagys tapo didžėjais, veganai – didžėjais, kuratoriai – didžėjais, politikai – didžėjais, rašytojai – didžėjais, mokslininkai – didžėjais, medikai – didžėjais, dailininkai – didžėjais ir t. t. Tik kiškučiai netapo didžėjais, nes yra bailūs, o jų bailios smegenys neįsileido drozofilų mutavusio gudrumo geno. Aleliuja!“.
Mįslingų įvykių fone Benas Šarka laikydamas vienoje rankoje mačetę, o kitoje karališkąsias chrizantemas ragino susirinkusiuosius būti atsargesniais – tarp mūsų yra Drozofilos, Džedajai ir Didžėjai. Parodos atidarymo metu pristatyti kūriniai bylojo neįtikėtinas istorijas apie Kazimiro Malevičiaus juodųjų kvadratų metamorfozę, nematomą Drozofilų mutaciją, žmogiškosios teisybės ieškojimo ilgesį, priklausomybę gudrumui, blausius prisiminimus apie išnykusius Džedajus, prancūzų mokslininką Jules Hoffmann, baltaauses būtybes, gudriuosius Didžėjus, nuodingąsias skaras, ilgaplaukes kirpėjas, keistus eksperimentus, susuktus raudonuosius kilimus, minkštus minkštasuolius ir klaidingas keliones po Klaipėdą. Parodoje ant galerijos grindų buvo galima apžiūrėti virš penkiasdešimt Pauliaus Sadausko fotografijų, dvi Edmundo Lukmino ir tris Remigijaus Treigio video kūrinius, pasimelsti vienintelei Sauliaus Jokužio fotografijai (ikonai) ant sienos, stabtelėjus pasiklausyti lėtai grojančio patefono muzikos, drąsesniems paglostyti hipnotizuojančias skaras ir galbūt išgirsti per kiaurą galerijos stogą kapsinčius nesuskaičiuotus lietaus lašus.
Vladas Balsys