Ar meno kūrinys gali būti ištikrųjų pamatytas, išgirstas ir suprastas? Daugelis menininkų atrodo keistai, mėgindami viešai pristatyti ir paaiškinti savo kūrybą. Dar keisčiau ir įtartiniau atrodo kai į pagalbą jiems atskuba „vertėjai“ – galerijos, kuratoriai ir meno kritikai. Tačiau net ir perskaičius tarpininkų paaiškinimus, parodos žiūrovui paprastai netampa aiškiau. Kūrinys visuomet yra užkoduotas savita kalba, naujomis žaidimo taisyklėmis ir funkcionuoja išskirtinai savo uždaroje sistemoje. Bandant perkelti meno kūrinį iš užburto rato į dabartį visada įvyksta stebuklas – gimsta nauji klausimai. Skaityti toliau →