…

Espresso baras ir pusamžis vyras lange. Žingsniai ir vėl žingsniai tuščioje gatvėje. Žmogaus, o po to – besibastančio šuns siluetas. Minkštos šviesos liejamos formos ant kietų paviršių ir nuo ilgo nešiojimo dylančios dienos spalvos. Čia pat – drėgme alsuojantys langai iškvepia matytas, o gal tik sapnuotas tikrovės korekcijas. Jau kito lango stiklu nuvarva lietus, kol kas nerandantis kur įsiskverbti. Bet pasiekęs žemę tikrai ras. Skaityti toliau →