2022 metų lapkričio 18 d. penktadienį, šalia Kauno fotografijų galerijos (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaryta Beno Šarkos keliaujanti fotografijų paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“. Parodoje kartu su anksčiau rodytais kūriniais buvo pristatyta ir virš 20 naujų fotografijų. Tai trečias Kūrėjų sąjungos keliaujančios parodos pristatymas su performansais be išankstinio skelbimo, ar specialios rezervacijos Kauno fotografijos galerijoje. Skaityti toliau
Vladas Balsys
Beno Šarkos paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“ Vilniuje
2022 metų lapkričio 16 d. šalia rotušės (Didžioji g. 31, Vilnius) atidaryta Beno Šarkos vienos dienos keliaujanti paroda „Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III“. Parodoje ant aikštės grindinio išeksponuota virš 40 fotografijų. Kartu su naujomis Beno Šarkos fotografijomis pristatytos ir ankstesnių kūrinių serijos. Atsitiktinius žiūrovus paroda įtraukė neįprasta ekspozicijos architektūra – vėjo blaškomos fotografijos, savaime judančios dėžės ir aikštėje skraidantys balti lapai. Žiūrint iš šono, susidarė įspūdis, kad paroda nusileidusi iš dangaus neplanavo ilgai užsibūti mieste ir ruošėsi naujai kelionei. Neprijaukintas laikinumas paliko ir Klaipėdą, ir Vilnių.
Keliaujanti paroda – Drozofilos, Didžėjai ir Džedajai III
2022 metų spalio 26 d. Klaipėdos senamiestyje atidaryta Beno Šarkos keliaujanti paroda. Ant buvusio kino teatro „Baltija“ (Žvejų g. 3, Klaipėda) griūvančios sienos išeksponuota virš dvidešimt baltų fotografijų. Baltos fotografijos – tai naujas Beno Šarkos kūrinių ciklas. Iš pirmo žvilgsnio galima buvo pamanyti, kad parodoje nieko nėra ir tik dievai žino, kas slepiasi vėjo suglamžytose fotografijose. Dauguma klaipėdiečių turbūt nespėjo pamatyti parodos, nes vieni skubėjo į darbą, kiti dar miegojo lovoje, o treti pavėlavo į mėlyną autobusą arba vyko visai kitu keliu. Tačiau ir niekur nekeliaujantiems, sėdintiems namuose ant minkštos sofos ir naršantiems socialiniame tinkle visgi buvo galima pirštu paspausti ant Beno Šarkos fotografijos – patinka. Nors, galima buvo ir nespausti… Skaityti toliau
FOTOGRAFIJŲ ALBUMAS – „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“
…
Espresso baras ir pusamžis vyras lange. Žingsniai ir vėl žingsniai tuščioje gatvėje. Žmogaus, o po to – besibastančio šuns siluetas. Minkštos šviesos liejamos formos ant kietų paviršių ir nuo ilgo nešiojimo dylančios dienos spalvos. Čia pat – drėgme alsuojantys langai iškvepia matytas, o gal tik sapnuotas tikrovės korekcijas. Jau kito lango stiklu nuvarva lietus, kol kas nerandantis kur įsiskverbti. Bet pasiekęs žemę tikrai ras. Skaityti toliau
Paroda „Be užvadinimo“
Kovo 2 d. 18 val. meno erdvėje „S-IN“ (Aušros al. 41, Šiauliai) atidaroma Vlado Balsio ir Eurikos Balsytės-Ojakoski paroda „Be užvadinimo“. Nors parodos atidarymo vieta ir laikas jau yra žinomas, tačiau pati ji neturi įvardinto laiko. Čia eksponuojami kūriniai yra be pavadinimų ir neturi nei apibrėžtos pradžios, nei pabaigos. Parodoje neatrasite ir ją lydinčio aiškinamojo teksto. Iš pat pradžių žiūrovui gali pasirodyti, kad vieni kūriniai yra laisvai atrandami ranka – atidaromi ir uždaromi, kiti paslėpti, vos įžiūrimi ir balansuojantys ontologinių klausimų horizonte. Deja, čia nėra viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tad nuo ko pradėti? Skaityti toliau
Paroda Klaipėdoje – „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“
2021 metų spalio 1 d. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidaryta Kūrėjų sąjungos vienos dienos fotografijų paroda – „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“. „Klaidos yra atradimų vartai“, – ši Džeimso Džoiso mintis įkvėpė keturis kūrėjus panagrinėti Klaipėdos menininkų situaciją dviejuose miestuose – Klaipėdoje ir Dubline. Uostamiestyje gyvena ir kuria R. Treigys, B. Šarka. Dubline – klaipėdiečiai emigrantai G. Varnagys ir V. Varnagienė. Skaityti toliau
Susitikimas. „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“
Džeimsas Džoisas (James Joyce), Airių rašytojas ir poetas, literatūros klasikas, laikomas vienu įtakingiausių XX a. rašytojų ir poetų, išsiskiriantis eksperimentiniu kalbos vartojimu ir padaręs didžiulę įtaką visai XX a. Europos literatūrai kartą yra pasakęs – „Klaidos yra atradimų vartai“. Ši Džoiso mintis, įkvėpė mus pažvelgti ir panagrinėti Klaipėdos kūrėjų situaciją dvejuose miestuose: Klaipėda – Dublinas. Klaipėdoje gyvena ir kuria – Remigijus Treigys, Benas Šarka. Dubline gyvena ir kuria klaipėdiečiai emigrantai – Gintaras Varnagys, Vaida Varnagienė. Ką reiškia šiems kūrėjams kultūrinė vietos tapatybė ir miesto ryšys jų kūryboje. Klaipėdoje ar Dubline yra atradimų vartai? Skaityti toliau
Fotografijų albumas #Laikonėra 3
Jau ketvirtas mėnuo socialiniame tinkle Facebook vyksta Remigijaus Treigio ir Beno Šarkos fotografiniai pašnekesiai. Kaip ir anksčiau, vaizdai siunčiami iš vietų, kuriose tuo metu atsiduria šie du menininkai. Ir kalbama čia apie viską: auksą, raugintus kopūstus, meilę, amžinus bučinius, karves, taip pat ir draugystę. Autoriai vis dažniau susigundo perkonstruoti realybę, formuoja mizanscenas, tokiu būdu koreguodami ar praplėsdami tikrovės suvokimus. Ji ir anksčiau nebuvo pakankama, kad galėtų perteikti jųdviejų mintis. Todėl vis aktyviau atspirties ieškoma ne tik realiuose, bet ir sufalsifikuotuose pavidaluose. Atrodo, kad ir proceso stebėtojai-internautai jau suprato, kad laiko nėra ir aktyviau dalyvauja Remigijaus ir Beno pašnekesiuose. Ir nors jų fotografijose vis dar dominuoja tamsa, vis dažniau įsižiebiantys blyksniai nurodo į šviesą kaupiančio turinio saugyklas. Skaityti toliau
When #ThereIsNoTime
Today’s national and global situation will not allow us to forget the times when, both together and individually, we experienced a period of personal and social stagnation. We have shut ourselves inside our homes and temporarily suspended all our IRL (In Real Life) activities. Some didn’t seem to have been affected by the pandemic at all – they got on with their work, only in a different location. Meanwhile those who found themselves in the state of professional idleness had to embrace the benefits of spending time with their families. Yet even sceptics had to acknowledge that social networks were not exactly the ultimate evil that incorrigibly corrupts human interactions. It became evident that, in some cases, they offered if not the only way, then at least a highly important way to maintain our contact with the world and thus keep the notion of society relevant. Skaityti toliau
kurejusajunga.lt 