Vaizdų projekcijos mieste
Nematoma galerija
Nematomumas yra būsena, kur būtis nereikalauja įrodymų. Čia niekas nelieka. Tai, kas pasirodo ir praeina, išsipildo akimirkoje.
Parodos
Projekcijos mieste
Galerija
Nematoma galerija
Sugrįžti į Nematomą galeriją neįmanoma. Ne todėl, kad ji uždaryta – ji tiesiog neegzistuoja: neturi durų, neturi sienų, neturi ir vietos. Ji atsiranda tik tada, kai miestas trumpam pamiršta save, kai paviršiai tampa jautrūs, o šviesa ima veikti kaip medžiaga – atsiranda ir išnyksta.
Tai nelabai primena kultūros projektą, greičiau bandymą patikrinti, ar galerija dar apskritai reikalinga: ar menui būtina vieta, ar kūriniui reikia saugyklos, ar forma yra vienintelis būdas neišnykti. Kūrinys čia neegzistuoja kaip daiktas – jis įvyksta kaip šviesos ir paviršiaus susidūrimas. Jis prisiriša prie laiko ir vietos ir kartu su jais išnyksta – be liekanos. Tuo metu miestas nustoja būti fonu, trumpam, tiek, kiek trunka žvilgsnis, tampa ekspozicija, kuri neegzistuoja nei prieš tai, nei po to. Matome ne todėl, kad viskas yra aišku, bet todėl, kad kažkas lieka nematoma. Tai nėra opozicija muziejams ir ne polemika – tik poslinkis: kūrinys gali gyventi ne objekte, o tarp būsenų, tarp šviesos ir paviršiaus, tarp erdvės ir žvilgsnio. Todėl pastatas nereikalingas, pakanka miesto – fasadai trumpam tampa ekranais, vanduo atspindžiu, o tamsa vienintele sąlyga matyti. Nematomumas čia nėra trūkumas, tai veikimo sąlyga – atsisakoma stabilumo, kaupimo, ilgaamžiškumo, kūrinys nustoja siekti išlikti ir tiesiog įvyksta. Ši logika ryškiausiai pasirodo ten, kur kultūra nėra nuolatinė – mažesniuose miestuose, tarp sezonų, tarp įvykių, kai viskas nurimsta ir atsiranda vietos pamatyti daugiau, kai architektūra išlenda iš triukšmo, o miestas tampa jautresnis. Vaizdo projekcijos čia nėra technologija, tik pretekstas erdvei atsibusti: fasadai, tiltai, krantinės, balos trumpam tampa ekspozicija. Po to – galbūt lieka tik tai, kas nusėda atmintyje.
Visa tai vystoma kaip pilotinis modelis, pirmiausia Palangoje ir Klaipėdoje – kaip bandymas patikrinti, ar įmanoma galerija be durų. Jei paaiškės, kad ne – nieko tokio, bent jau nebus ką saugoti. Jei paaiškės, kad taip – teks pripažinti, kad galerija gali veikti ir be viso to, kas iki šiol buvo laikoma būtina. Galbūt tai tik eksperimentas. Galbūt laikinas nukrypimas. O gal tiesiog per daug aišku, kad tai ne klaida – tik mums dar nepatogu tuo patikėti.
Vladas Balsys
Tai nelabai primena kultūros projektą, greičiau bandymą patikrinti, ar galerija dar apskritai reikalinga: ar menui būtina vieta, ar kūriniui reikia saugyklos, ar forma yra vienintelis būdas neišnykti. Kūrinys čia neegzistuoja kaip daiktas – jis įvyksta kaip šviesos ir paviršiaus susidūrimas. Jis prisiriša prie laiko ir vietos ir kartu su jais išnyksta – be liekanos. Tuo metu miestas nustoja būti fonu, trumpam, tiek, kiek trunka žvilgsnis, tampa ekspozicija, kuri neegzistuoja nei prieš tai, nei po to. Matome ne todėl, kad viskas yra aišku, bet todėl, kad kažkas lieka nematoma. Tai nėra opozicija muziejams ir ne polemika – tik poslinkis: kūrinys gali gyventi ne objekte, o tarp būsenų, tarp šviesos ir paviršiaus, tarp erdvės ir žvilgsnio. Todėl pastatas nereikalingas, pakanka miesto – fasadai trumpam tampa ekranais, vanduo atspindžiu, o tamsa vienintele sąlyga matyti. Nematomumas čia nėra trūkumas, tai veikimo sąlyga – atsisakoma stabilumo, kaupimo, ilgaamžiškumo, kūrinys nustoja siekti išlikti ir tiesiog įvyksta. Ši logika ryškiausiai pasirodo ten, kur kultūra nėra nuolatinė – mažesniuose miestuose, tarp sezonų, tarp įvykių, kai viskas nurimsta ir atsiranda vietos pamatyti daugiau, kai architektūra išlenda iš triukšmo, o miestas tampa jautresnis. Vaizdo projekcijos čia nėra technologija, tik pretekstas erdvei atsibusti: fasadai, tiltai, krantinės, balos trumpam tampa ekspozicija. Po to – galbūt lieka tik tai, kas nusėda atmintyje.
Visa tai vystoma kaip pilotinis modelis, pirmiausia Palangoje ir Klaipėdoje – kaip bandymas patikrinti, ar įmanoma galerija be durų. Jei paaiškės, kad ne – nieko tokio, bent jau nebus ką saugoti. Jei paaiškės, kad taip – teks pripažinti, kad galerija gali veikti ir be viso to, kas iki šiol buvo laikoma būtina. Galbūt tai tik eksperimentas. Galbūt laikinas nukrypimas. O gal tiesiog per daug aišku, kad tai ne klaida – tik mums dar nepatogu tuo patikėti.
Vladas Balsys
Apie
Kūrėjų sąjunga
Kūrėjų sąjunga – 2017 metais Klaipėdoje įkurta asociacija, vienijanti skirtingų meno sričių kūrėjus ir veikianti kaip savanoriška, profesionali kultūros organizacija. Jos veikla grindžiama nuosekliu požiūriu į kūrybą kaip reikšmingą visuomeninę praktiką, kuri ne tik reflektuoja kultūrinę aplinką, bet ir aktyviai dalyvauja ją formuojant. Asociacija siekia sudaryti sąlygas kūrybinei veiklai, stiprinti menininkų profesinį lauką ir plėtoti dialogą tarp kūrėjų, institucijų ir visuomenės.
Organizacija kryptingai skatina kūrybos procesus ir jų plėtrą, atstovauja narių kūrybiniams, profesiniams bei socialiniams interesams, užtikrina autorių ir gretutinių teisių apsaugą. Kūrėjų sąjunga veikia kaip platforma kūrybinių iniciatyvų generavimui, vystymui ir įgyvendinimui, taip pat kaip partneris ir tarpininkas bendradarbiaujant su kultūros politikos, meno ir švietimo institucijomis.
Asociacija inicijuoja ir įgyvendina kultūrinius projektus tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaudama su valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis, kultūros įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Pagrindinės veiklos kryptys apima parodų rengimą, tarpdisciplininių meno projektų vystymą, viešųjų erdvių kultūrinį įveiklinimą, edukacinių ir kūrybinių programų organizavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinio meno praktikoms, kurios plečia tradicinių ekspozicinių formatų ribas ir ieško naujų santykio su erdve, laiku bei žiūrovu.
Kūrėjų sąjunga taip pat aktyviai prisideda prie profesionalaus kultūrinio diskurso formavimo. Organizacijoje rengiami analitiniai tekstai, recenzijos ir šiuolaikinio meno apžvalgos, kurios stiprina meno kritikos lauką ir prisideda prie sistemingo meninių procesų reflektavimo. Ši veikla suvokiama kaip integrali kūrybinės veiklos dalis, užtikrinanti ne tik kūrinių atsiradimą, bet ir jų kritinį įprasminimą.
Šiuo metu Kūrėjų sąjungą sudaro trylika narių, veikiančių įvairiose meno ir kultūros srityse – fotografijoje, architektūroje, teatre, audiovizualiniame mene bei tarpdisciplininėse praktikose. Ši disciplininė įvairovė sudaro prielaidas kompleksiniams, skirtingas sritis jungiantiems projektams ir leidžia organizacijai veikti kaip atvirai ir profesionaliai kūrybinei struktūrai.
Kūrėjų sąjunga orientuojasi į ilgalaikę, profesionalumu, bendradarbiavimu ir kultūrine atsakomybe grindžiamą veiklą, siekdama reikšmingai prisidėti prie šiuolaikinio meno plėtros regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Organizacija kryptingai skatina kūrybos procesus ir jų plėtrą, atstovauja narių kūrybiniams, profesiniams bei socialiniams interesams, užtikrina autorių ir gretutinių teisių apsaugą. Kūrėjų sąjunga veikia kaip platforma kūrybinių iniciatyvų generavimui, vystymui ir įgyvendinimui, taip pat kaip partneris ir tarpininkas bendradarbiaujant su kultūros politikos, meno ir švietimo institucijomis.
Asociacija inicijuoja ir įgyvendina kultūrinius projektus tiek savarankiškai, tiek bendradarbiaudama su valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis, kultūros įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Pagrindinės veiklos kryptys apima parodų rengimą, tarpdisciplininių meno projektų vystymą, viešųjų erdvių kultūrinį įveiklinimą, edukacinių ir kūrybinių programų organizavimą. Ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinio meno praktikoms, kurios plečia tradicinių ekspozicinių formatų ribas ir ieško naujų santykio su erdve, laiku bei žiūrovu.
Kūrėjų sąjunga taip pat aktyviai prisideda prie profesionalaus kultūrinio diskurso formavimo. Organizacijoje rengiami analitiniai tekstai, recenzijos ir šiuolaikinio meno apžvalgos, kurios stiprina meno kritikos lauką ir prisideda prie sistemingo meninių procesų reflektavimo. Ši veikla suvokiama kaip integrali kūrybinės veiklos dalis, užtikrinanti ne tik kūrinių atsiradimą, bet ir jų kritinį įprasminimą.
Šiuo metu Kūrėjų sąjungą sudaro trylika narių, veikiančių įvairiose meno ir kultūros srityse – fotografijoje, architektūroje, teatre, audiovizualiniame mene bei tarpdisciplininėse praktikose. Ši disciplininė įvairovė sudaro prielaidas kompleksiniams, skirtingas sritis jungiantiems projektams ir leidžia organizacijai veikti kaip atvirai ir profesionaliai kūrybinei struktūrai.
Kūrėjų sąjunga orientuojasi į ilgalaikę, profesionalumu, bendradarbiavimu ir kultūrine atsakomybe grindžiamą veiklą, siekdama reikšmingai prisidėti prie šiuolaikinio meno plėtros regioniniu ir nacionaliniu mastu.
Kontaktai
Bendraukime
Asociacija „Kūrėjų sąjunga“
Ne pelno siekianti organizacija
Pirmininkas: Vladas Balsys
Įmonės kodas: 304607730
Adresas: Jurginų g. 4-1, LT-91203, Klaipėda, Lietuva
El. paštas: vladas@balsys.lt
Tel. nr.: +370 65052911
Association “Kūrėjų sąjunga”
Non-profit organization
Chairman: Vladas Balsys
Company code: 304607730
Address: Jurginų St. 4-1, LT-91203, Klaipėda, Lithuania
Email: vladas@balsys.lt
Phone: +370 65052911